Mes tikime, kad pačios nuostabiausios kelionės prasideda žengiant mažiausius žingsnelius. Todėl sėkmė gyvenime prasideda nuo mūsų pačių bei santykio su mūsų aplinka. Visados linkime ir skatiname jus nuoširdžiai mylėti save ir kitus. Kad kiekvienas žmogus klestėtų, jaustųsi gerai ir sėkmingai galėtų atlikti savo kasdienius tikslus. Kas dieną kviečiame būti dėmesingesniems savo poreikiams ir kurti sveikus santykius su savo kūnu ir žmonėmis, kurie jums rūpi labiausiai. Būkite sveiki ir autentiški sau!
—
Dominyka Mikstaitė sėkmingai kuria savo prekės ženklą artumè, kuris jungia Tibeto ir Vakarų medicinos gydymo metodus ir praktikas, kad padėtų žmonėms užkirsti kelią ligoms, išsaugoti ir puoselėti ilgaamžiškumą bei vidinę laimę. Dominykos terapijos seansų ir kūno procedūrų dėka daugelis žmonių jau atrado savo minčių ir kūno harmoniją.
-Dominyka, papasakok šiek tiek apie save ir savo gyvenimo būdą.
Prieš keletą metų pradėjau savo gyvenimo projektą, kuris vadinasi artumè. Kasdien teikiu tiesioginę pagalbą žmonėms, padėdama jiems subalansuoti savo gyvenimą, kaip kadaise mane mokė Tibeto medicina ir vyresni jos praktikai. Vadovaudamasi budizmo išmintimi, klausau, ką man sako patys žmonės ir jų kūnas, rūpinuosi jais, teikiu kompleksinę terapiją ir savigarbos seansą. Kalbu su jais apie mitybos ir psichines procedūras, išorines ir emocines praktikas, kurios taikomos konkretiems asmenybės tipams ir atitinka jų poreikius. Nepriklausomai nuo kiekvieno atvejo, laikausi holistinio požiūrio ir siekiu kūno, proto ir dvasios pusiausvyros, tačiau harmonija pasiekiama tik tada, kai pats žmogus nori pagerinti savo savijautą.
Tačiau Tibeto medicina yra tik viena medalio pusė, nes savo kasdienybėje tokį mąstymą derinu su Vakarų medicinos praktika. Neseniai įstojau į Lietuvos masažuotojų asociaciją. Taip pat baigiu mokytis daryti medicininius masažus, padedančius reabilitacijos pacientams ir tiems, kurie dar neturi jokių medicininių diagnozių ir nori pagerinti savo gyvenimo kokybę bei rasti vidinę ramybę, nes dabartinė situacija mūsų šalyje galėtu būti tikrai geresnė. Tikiu, kad visi esame susiję ir darome įtaką vieni kitų sprendimams, o abi tradicijos padeda man dalytis tomis švariomis ir protingomis mintimis, tomis žiniomis, kurios sklinda per mane ir padeda žmonėms pasiekti harmoniją.
-Neįtikėtina girdėti, kaip aistringai kalbi, bet pataisyk, jei klystu, visos šios žinios ir aistra neatėjo akimirksniu?
O, būtinai! Vaikystės metais buvau toks vaikas, kuriam patinka leisti laiką gamtoje, jausti žolę ir matyti, girdėti visus gyvūnus. Savo jaunesnįjį aš vis dar vadinu agrastų vaiku – dabar atrodo, kad visus tuos metus praleidau klajodama po miškus ir pievas. Deja, sulaukus paauglystės noras būti mieste su kitais žmonėmis nugalėjo gamtą ir greitai pamiršau, kas tuo metu buvau. Aš nebuvau savimi; Aš nežinojau, kuo noriu būti; Negalėjau išsiskirti iš kitų, taip pat negalėjau iš tikrųjų klausytis, ką sako mano kūnas ir protas, ir net jei girdėjau, ignoravau visus tuos perspėjančius pranešimus – man tai buvo tamsūs laikai. Šiuo sudėtingu laikotarpiu atradau knygas apie žmogaus pasąmonę, nustebino tai, ką perskaičiau, bet visus tuos impulsus ir mintis laikiau sau, nedrįsdama pasidalinti su niekuo kitu, ypač su draugais.
„Kas gali būti geriau nei gyventi gamtos apsuptyje, pabusti ryte nuo paukščių čiulbėjimo, po saldaus miego išgerti stiklinę šilto vandens ir nuolankiai eiti maudytis į ežerą ar upę, visa tai 5 val. Ryte?’
Baigus vidurinę mokyklą išvykau mokytis į sostinę, – vėl užklupo sunkumai; tik šį kartą jie buvo galingesni ir paveikė mane giliau. Netrukus man atsirado specifinių simptomų, dėl kurių man buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Žinoma, bandžiau sau padėti, kreipdamasis į vakarietiškos medicinos praktikas, tačiau jos nelabai padėjo ir tik trumpam pagerėjo. Tabletės ir vaistai man padėjo, bet jaučiausi tarsi kažko trūko – praleidau pokalbius ir negalėjau laisvai kalbėti apie tai, ką tuo metu išgyvenu. Tos psichikos problemos dar sunkiau įveikiamos jauniems žmonėms, kurie dar nesusivokė, jei neturi su kuo laisvai pasikalbėti. Todėl pradėjau savęs klausti, kas negerai, kodėl tie simptomai paliko tokį didelį pėdsaką mano asmenybei ir savijautai. Pradėjau gilintis ir sužinojau apie budizmą, Tibeto mediciną ir holistinį požiūrį į žmogų, kuris privertė suprasti, kad Vakarų medicina yra naudinga, tačiau to nepakanka.
-Ar tie išgyvenimai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios dabar turi skirtingą santykį su savimi ir kiekvieną dieną esi laimingesnė?
– Na taip. Budizmas ir Tibeto medicina skatina kiekvieną atrasti savo priežasčių ir pasekmių dėsnį – tai reiškia surasti priežastis, dėl ko ką nors patiriate nemalonaus, ir pagerinti situaciją pašalinant tuos trigerius. Tai reiškia būti šalia, klausytis ir mylėti save. Manau, kad meilė sau turi daug skirtingų komponentų, bet tik dvi fazės arba išraiškos, viena, kuri rezonuoja su mama, mylinčia savo vaikus. Kitas yra kažkas tokio, kaip tėtis moko savo vaikus būtinų gyvenimo įgūdžių. „Mamytės meilė“ reiškia altruistiškai priimti tikrąjį save, kad ir kas būtų – kaip mama priima vaikus ir besąlygiškai juos myli. „Tėčio meilė“ reiškia gebėjimą ieškoti sau palankių sprendimų, gebėjimą prisitaikyti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Mylėti save reiškia, kad du neatsiejami potencialai – kūrybinis ir loginis – moko klausytis savo kūno, jausmų, vėlesnių minčių ir emocijų. Kai vienas iš jų prarandamas arba per stiprus, prarandame pusiausvyrą, harmoniją ir atrodo, kad viskas, ką iki šiol kūrėme, griūna. Taip pat nereikia jų per stipriai laikyti sugniaužtais kumščiais – turime savęs paklausti, ką tos galimybės mums bando pasakyti. Dažniausiai jos atskleidžia nemalonias emocijas ir padeda suprasti, kad jų pripažinimas yra pirmas žingsnis jų sprendimo link; todėl jie kloja mums kelią malonaus, džiaugsmingo ir sveiko gyvenimo link.
-Kuo meilė sau skiriasi nuo meilės kitiems, sveikų santykių su jais kūrimo ir palaikymo?
-Mylėti kitus labiausiai įtakoja meilė sau. Kai įsiklausome į save, tobulėjame įvairiuose vertybių, meilės sau, harmonijos lygiuose, natūraliai užauginame tuos meilės vaisius ir galime dalytis su kitais, su žmonėmis, kuriems jų reikia. Bet kokiu atveju mes stipriai veikiame vienas kitą; tačiau svarbiausia tuos aspektus pirmiausia išsigryninti pačiam. Mylėti kitus yra daug mažiau intymi, nei mylėti save, tačiau čia yra gudrybė – palikti pakankamai vietos kitam žmogui ir mums patiems augti ir priimti asmeninius sprendimus.
-Ar tie patys žodžiai tinka ir apibūdina jūsų santykius su žmonėmis, kuriems padedate?
-Taip, jei jų nebūtų, tikriausiai manęs čia net nebūtų. Artumè reiškia būti šalia kitų ir su savimi; todėl mano gyvenimo būdas yra persipynęs su mano profesiniu keliu. Nors padėti kitiems reiškia būti atsakingam, man patinka gyventi gyvybingą gyvenimą ir karts nuo karto patirti teigiamų pokyčių. Man patinka, kad nereikia skaičiuoti savo gyvenimo „nuo pirmadienio iki penktadienio“. Džiaugiuosi, kad kažkada ieškojau sudėtingų atsakymų, nes jie leido man susisiekti su kitais. Visi žmonės, kurie vieną ar kitą akimirką buvo mano kelyje, sukūrė mane tokią, kokia esu šiandien.
Kai padedu kitiems kurti save, atiduodu visą save ir palieku egoistines emocijas. Priešais mane yra pasiklydęs žmogus – savo rankomis padedu rasti tinkamas vietas įvairioms sielos, proto ir kūno dalelėms. Padedu jiems jaustis saugiai; Dėkoju jiems, kad patikėjo manimi nuvesti juos į intymią kelionę, vadinamą savęs priėmimu, meile, sveikata, laime. Kažkada patyriau tas pačias emocijas ir bandžiau atsakyti į tuos pačius klausimus, su kuriais jie susiduria šiandien – kadangi turiu teisę rinktis, renkuosi teikti kitiems malonumą, vedantį į gilų savęs pažinimą. Neplanuoju nutraukti savo misijos ar slopinti aistros; girdžiu savo klientus sakant, kad tos kūno procedūros juos ramina, veda į harmoningą gyvenimą ir sukuria saugią erdvę sugrįžti į save. Sustoti būtų neprotinga, todėl vienintelis būdas – eiti į priekį.
-Papasakokite, kokius pagalbos sau būdus kažkada naudojote, o dabar taikote kitiems?
-Galiu padėti kitam žmogui tik tuo atveju, jei jis nori patirti kai kuriuos pokyčius. Iš pradžių prašau žmogaus, su kuriuo konsultuosiu, pasirūpinti, kad jis turėtų bent kelias valandas laisvo laiko ir niekur neskubėtų, nes dėl šių veiksnių visam procesui gali kilti nesėkmės. Susitikę asmeniškai ar internetu geriame žolelių arbatą – iš natūralių džiovintų žolelių, kurias rinkau pati – ir kalbamės apie jų jausmus, emocijas ir signalus, kuriuos organizmas jiems siunčia. Po to pradedame rimtesnį darbą su žmogaus kūnu ir masažuojame raumenis. Vieni tai mėgsta vadinti masažu, kitiems tai kūno procedūra, o man tai – bendras viso organizmo sureguliavimas.
Po terapijos aš ir žmogus, kuriam padėjau, pasilieka aptarti naujas kylančias emocijas ir jausmus. Taip pat duodu vaistažolių arbatų, hidrolatų ir fitolio naudoti namuose – kad užuodus ir pajutus terapijos metu pajaustus potyrius, galėtu jiems atsukti laiką atgal ir grįžti į tą akimirką, net jei manęs nėra šalia.
–– Kokius svarbiausius patarimus duodate žmonėms, kuriems padedate? Ar galite jais pasidalinti su mūsų skaitytojais?
-Esu iš tų žmonių, kurie privalo patys viską išbandyti prieš rekomenduodami kitiems. Nors mano dinamiška asmenybė neleidžia man ilgai laikytis tų pačių praktikų, kai kurių gerovės taisyklių niekas niekada neturi keisti. Gamta, saulė ir vanduo yra tie trys dalykai, kurie padėjo žmonėms amžiams pagerinti savo energijos lygį ir bendrą savijautą. Tačiau vienas iš pastoviausių gamtos principų yra tai, kad gamtos negalima vadinti pastovia. Tiek Vakarų, tiek Tibeto medicinos tradicijos sako, kad metų laikai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sveikatą. Turime žinoti apie sezoninius pokyčius ir atitinkamai keisti savo kasdienę praktiką.
Kadangi gyvename šaltesnio klimato sąlygomis, turime valgyti riebesnį ir šiltesnį maistą, kuris generuotų daugiau energijos ir neleistų mums peršalti. Po visų valgymų būtina išgerti stiklinę šilto vandens, į kurį galime įpilti medaus ar imbiero – šis mišinys leidžia palaikyti sveikesnę ir labiau subalansuotą medžiagų apykaitos sistemą, ypač skrandį. Įvairūs gėrimai taip pat padeda pagerinti mūsų atmintį ir smegenų funkcijas.
Be to, žiemos sezonu mums trūksta saulės; todėl mums trūksta vitamino D, greičiau pavargstame ir patiriame stiprius nuotaikos svyravimus. Pirtis ir masažai su šiltu aliejumi puikiai atpalaiduoja ir nuramina centrinę nervų sistemą, stiprina imuninę sistemą ir užtikrina, kad visi kiti organai ir kūno sistemos veiktų nenutrūkstamai ir sparčiai. Žinoma, nepamirškite apsirengti pagal orą ir žiemą mūvėkite šaliką, kepurę, kumštines pirštines ir šiltas kojines.
Gamta yra vienas reikšmingiausių priedų – net trumpiausias pasivaikščiojimas parke gerina sveikatą, gerina širdies ir kraujagyslių bei limfos sistemas. Buvimas gamtoje leidžia laisviau kvėpuoti ir aprūpina smegenis daugiau deguonies; todėl pabuvę gryname ore jaučiamės atsipalaidavę ir turime daug puikių idėjų.
Taip pat turime nepamiršti miego! Miegoti dešimt valandų yra nenaudinga, jei einame miegoti netinkamu laiku; kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 2 val. nakties yra geriausias laikas miegoti, nes tada atsinaujina hormonai, atsakingi už mūsų augimą. Stenkitės laikytis savo miego grafiko einant miegoti iki 22 val. miegodami maždaug aštuonias valandas – akimirksniu jausitės geriau, stipresni, mažiau įsitempsite ir turėsite daugiau energijos pasirūpinti savimi ir kitais.
Ačiū, labai džiaugiamės, kad sutikote pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su mūsų skaitytojais.